Skamba baugokai, bet kelias iki kapo gali būti malonus pasivaikščiojimas, tarsi eitumėte puikiausiu pasaulyje parku. Jeigu aplinka yra gražiai sutvarkyta, auga gėlės, medžiai, dega romantiškos žvakės, antkapiai yra gražiai pagaminti, tai ir kapinės gali tapti malonia vieta pasivaikščioti.
Augalai
Kadangi antkapių spalvos paprastai yra natūralios (pilkos, tamsios, akmens, juodo granito), tai prie jų, kaip ir prie natūralios žemės, gerai dera kone bet kokie augalai. Daug kas renkasi paprastą variantą ir ant kapavietės tiesiog užsėja paprasčiausią žolytę. Tada nereikia papildoma rūpintis visokiomis gėlėmis, eiti jų ravėti ar laistyti. Kai kam, skirtingai, tas kapų gėlyno prižiūrėjimas tampa tarsi savirealizacija. Ypač, jeigu gyvenama bute, norisi turėti savo daržą ar darželį, o neturima. Paprastai tokiais dalykais užsiima vyresnio amžiaus moterys, mėgstančios ne tik padailinti savo artimųjų kapavietes, bet ir piktai nusistebėti, kad pas kitus kaimynus viskas ne taip gražu, ne taip išpuoselėta, matyt bus „apsileista“. Gėdingai. Populiaru ant kapaviečių prie antkapių auginti morkų spalva pražystančius gvazdikėlius. Dar gali augti saulutės. Didesnių krūmų mėgėjai kartais pasodina ir kokį bijūną ar jurginą. Tačiau kapinių žemė – ne sodo. Čia trąšų kibirais niekas nesiveža, be to, ir net su jomis kai kurios gėlės neaugtų dėl tam tikrų dirvos savybių. Todėl puošti galima kapavietę tik tam tikrais augalais, o tais, kurie ten neauga, apdėlioti su vazelėmis ar stiklainiukais patį antkapį.
Žvakės
Tai klasikinis būdas prisiminti pasitraukusius artimuosius – uždegti juos simbolizuojančias žvakeles. Su žvakėmis galima ne tik prisiminti, bet ir papuošti. Todėl, kai ant antkapio padeda žvakelė, visos kapinės gražiai nušvinta. Per Vėlinas, kitaip, mirusiųjų dieną, žmonės užplūsta kapines, ateina pagerbti mirusiųjų, prisiminti juos. Tada būna gražu ir visos kapinės šviečia tomis ugnimis, kurias kažkas uždegė artimajam, seniai netektam, išsiilgtam. Tiems, kurių čia nebėra. Kai yra kuriami antkapiai, tai paprastai pagalvojama ir apie šį funkcionalumą – pats paminklas gali turėti lygius kraštus, pakankamus, kad ant jų būtų patogu sudėti žvakeles.
Antkapių tipai
Skirtingiems žmonėms patinka skirtingi antkapiai. Kažkas nori kuo didesnio granito luito, kažkam mieliau minimalistiškas, ne pompastiškas, tačiau ne mažiau reikšmingas paminklas. Kai galvojama apie kito mirusiojo laidojimą ateityje, dažnai perkamas didesnis antkapis, nes jį atkėlus po apačia esanti vieta tarsi „rezervuota“, ir todėl bus kažkada ir kitiems artimiesiems sugulti į tą pačią kapo duobę. Visgi, antkapis yra pats daugiausiai apie mirtį kalbantis ir ašarą spaudžiantis elementas. Mes nematome pačių mirusiųjų, jų kūnų ar karstų, o gėlės ir žvakės gali priminti ir kažką kitą. Ant kapo iškaltos pavardės, mirties datos, sukelia daugiausiai jausmų.