Negaliu pasakyti, ar mano namuose buvo atlikti kada nors kokie nors termoviziniai tyrimai, bet iškart galiu pasakyti, kad sandarumo testas čia tikrai būtų neišlaikytas. Kodėl? Nes kaip galima įsivaizduoti, kad tas tyrimas bus sėkmingas, jeigu turi vos ne eiti maudytis į vonią su kumštinėmis pirštinėmis? Kai buvome studentai, gyvenome nuostabioje vietoje, Žvėryne, gražiame sename name. Tačiau už šildymą mokėdavome dukart tiek, kiek už nuomą. O šaltis pūsdavo taip, lyg gyventume garaže. Kai išsikraustėme, šeimininkai iškart ėmėsi remonto ir ten būdavo atliekami visokie termoviziniai tyrimai. Kaip ir seniau, taip ir dabar myliu Žvėryną. Tikriausiai dabar ir tame name yra lengvai atliekamas sandarumo testas ir jau galima gyventi daug geriau, negu mes gyvenome savo laikais. Leiskite jums papasakoti apie tai, kaip būdavo šalta.
Virtuvės temperatūra
Prisimenu tą jausmą, kai įėjus į virtuvę iš karto norėdavosi joje ką nors gaminti. Dar niekada tiek daug negaminome, jokiuose kituose namuose kaip tuose. Kodėl taip buvo? Akivaizdžiai dėl to, kad gaminti virtuvėje reiškė naudotis dujine virykle, naudoti šilumą. O šiluma yra geras dalykas tada, kai tu nori, kad tau nedrebėtų kojos ir rankos. Taigi, mes tikrai dažnai gamindavome kažką su dujine, būdavo, ir orkaitėje kepdavome. O kai reikėdavo išsivirti kad ir makaronų vienam žmogui, tai vis tiek kaisdavome patį didžiausią puodą, kokį rasdavome, ir jam kaistant garai eidavo po namus bei bent šiek tiek tokiu būdu pašildydavo juos. Aišku, mes turėjome ir radiatorius su įprastu šildymu, bet gyvenant tokioje šaltoje skylėje buvo sunku tikėtis kažko geresnio.
Didžiojo kambario šaltis
Kadangi bute buvo vienas nuostabus didelis kambarys, tai aišku, jame gyvenau aš. Vasarą tai būdavo tikras rojus, lyg gyvenčiau sename dvare. O žiemą – na irgi kaip dvare, be šildymo. Mano vasaros laimei ir žiemos nelaimei – ten buvo balkonas. O su balkonais reikia elgtis atsargiai, jeigu nenori iškristi. Arba, reikia elgtis atsargiai, kai nori nesušalti. Kiekvieną rudenį balkoną užklijuodavome laikraščiais ir lipniomis juostomis.
Mažųjų kambarių privilegijos
Jeigu didysis kambarys staiga tapdavo tikra šaldymo kamera, tai staiga mažieji viduriniai kambariukai tapdavo pačiaisvertingiausiais. Visi norėdavo gyventi dideliame kambaryje su balkonu, tačiau žiemą jame neišbūdavo ilgiau negu pusvalandį. Ką jau kalbėti apie tai, kad tekdavo kambary būti su žieminiais kailiniais ir batais.